genu_zirkles_patobulintas_zmogus_1.png

HOMO EVOLUTIS – technologijomis patobulintas žmogus

HOMO EVOLUTIS #1
GENOMO MODIFIKAVIMAS IR NOBELIO PREMIJA LIETUVIUI

„Mes, žmonės, kaip rūšis pasikeisime, nes „maži naudingi patobulinimai kaupsis ir galiausiai pavers Homo sapiens nauju hominidu…. nauja rūšimi Homo evolutis, turinčia ypatingų galių. Kas vyraus naujajame homo sapiens? Ar tai bus genų inžinerijos ar aukštųjų technologijų kūrinys?

Panašu, kad ir viena, ir kita.“,

teigia Harvardo verslo mokyklos Gyvosios gamtos mokslų projektų direktorius, Juanas Enriquezas.

Apie daiktų internetą rašėme prieš tai buvusiame straipsnyje „Laikas, kai besibaigianti dantų pasta užsakys naujos“. Tačiau daiktų internetas -tik maža dalis aukštųjų technologijų revoliucijos. Šį kartą serija trumpų straipsnelių apie tai, kaip technologijos keičia žmogaus kūną dabar ir ko galime tikėtis po 20-30 metų.

 

HOMO EVOLUTIS #1
GENOMO MODIFIKAVIMAS IR NOBELIO PREMIJA LIETUVIUI

Kai 2003 m. buvo baigtas šifruoti žmogaus genomas, maždaug tuo pačiu metu ištobulintas RNR interferencijos (RNRi) principu veikiantis genų deaktyvacijos metodas. Šį metodą sukūrę mokslininkai jau po kelerių metų buvo apdovanoti Nobelio premija.

Taip pat atsirado ir naujų genų pridėjimo metodų. O praėjus 10-mečiui po žmogaus genomo sekvenavimo, 2013m. sukurtos tobulesnės genų žirklės, kuriomis galima „iškirpti“ mutavusį geną ar jų grupę ir „pakeisti“ naujomis. Šis naujausias „genų žirklių“ technologijos sukūrimas priklauso profesoriaus Virginijaus Šikšnio komandai, kuri dirba Lietuvoje. Profesorius šiais metais buvo nominuotas Nobelio premijai.

Siekiama, kad genų žirklėmis būtų galima gydyti sudėtingas ir retas ligas, lemiamas genų mutacijų. (Pastaba: genų mutacijos taip pat įvyksta apsikrečiant tam tikrais virusais). Turbūt tik laiko klausimas, kada profesorius V. Šikšnys bus apdovanotas Nobelio premija.

KOKIA BUS MASINĖ DNR SEKNAVIMO KAINA?

Ar įvyks asmeninės genomikos revoliucija, priklauso nuo to, ar žmogaus DNR sekoskaita bus pigi, t.y. prieinama masinei rinkai. Jau minėjome, jog iššifruoti pirmąjį žmogaus genomą kainavo 1.000.000.000 JAV $.

Dėl ypač spartaus technologijų vystymosi šitai vis pigiau padaryti:

  • apie 2007 m. kaina buvo apie 350.000 JAV $,
  • apie 2009 m.- 150.000 JAV $,
  • o tų pačių metų pabaigoje bendrovė „Complete Genomics“ paskelbė rekordiškai mažą sumą 5000 JAV $. Jau senokai kalbama apie genomą už 100 JAV $,
  • o Deivid Weitz iš Harvardo tikisi, jog galės tą patį padaryti už 30 JAV $.

Turbūt laiko klausimas kada kiekvienas iš mūsų vos gimęs savo sveikatos kortelėse turėsime ir visą sekvenuotą savo genomą (vos už 10 JAV $ ar 1 JAV $). Arba jei ne visą genomą, tai bent jau jo dalį – ekzomą arba klinikinį ekzomą. Tai maža žmogaus genomo dalis, sudaranti apie 1%  viso žmogaus genomo, tačiau būtent mutacijos ekzome, apima beveik 85% visų mutacijų, susijusių su ligomis.

TECHNOLOGIJŲ DĖKA VISI TURĖSIMĖ SAVO EKZOMĄ, GALĖSIME NUMATYTI LIGAS IR KOREGUOTI DNR

Įsivaizduokite, jog kartu su savo gydytoju peržiūrėsite Jūsų asmeninio genomo kopiją. Arba bent jau klinikinio ekzomo, t.y. 1% genomo dalies, kurioje aptinkama beveik 85 proc. visų genų mutacijų, susijusių su ligomis.

Ši gyvybiškai svarbi informacija, gali nulemti tai, kiek Jūs gyvensite ir kaip gyvensite.  Gydytojas galės nustatyti kokioms ligoms esate imlūs, kokias būdais geriausia palaikyti Jūsų sveikatą ir kaip išvengti būsimų ligų arba sumažinti ligos vystymosi progresą. Galiausiai ateis diena, kai profesoriaus Virginijaus Šikšnio (ir jo komandos) sukurtomis genų žirklėmis Jūs per keletą savaičių iškirpsite mutavusius genus ir pakeisite juos sveikais.

„Evoliucija tikrai dar nesibaigė, – sako Harvardo medicinos mokyklos genetikos profesorius,  genomo sekvenavimo projektų direktorius ir konsultantas George Church. – Ji spartėja, ir homo sapiens pakeis kažkas kita. Ar tai bus smegenys, ar silicis? Genų inžinerijos ar elektros inžinerijos kūrinys? O gal koks nors mišrūnas?“

 

Jau greitai Jus pasieks kiti šios serijos įrašai:

  • HOMO EVOLUTIS #2. DEAKTYVUOSIME NENAUDINGUS GENUS: IŠNYKS ANSTVORIS, NUTIKIMAS IR DIABETAS
  • HOMO EVOLUTIS #3. SPAUSDINSIME, ATSIAUGINSIME ORGANUS, O DOVANOTUS DONORŲ ORGANUS GALĖSIME IŠSKALBTI NUO LĄSTELIŲ

Šaltiniai:

  • http://www.nobelprize.org/nobel_prizes/chemistry/
  • Mark Stevenson „Optimisto kelionė į ateitį“
  • Ray Kurzweil, Terry Grossman „Perženk ribas“
  • https://www.youtube.com/watch?v=8uUjNOxxedc

Taip pat skaitykite