SPASTAI_VADOVAMS_KOMUNIKACIJA.png

SPĄSTAI VADOVAMS – KOMUNIKACIJA

83% apklaustųjų mano, jog jie galėtų būti efektyvesni, jei laiku gautų kokybišką informaciją. 67% mano, kad jų vadovė(-as) netaps lyderiu, nes ji(s) niekuomet neįvertina darbuotojo pastangų. 52% teigia, jog lyderiais netaps tie, kurie vengia bendrauti ir susitikti su darbuotojais.

Ir tai ne viskas: kas kartą kalbant mūsų smegenyse įvyksta tam tikri biocheminiai pokyčiai… Ir jei visąlaik naudojatės ta pačia formule, galiausiai tampate toksišku šefu.

KOMUNIKACIJA – SPĄSTAI?

91 proc. apklaustųjų mano, jog emocinio intelekto ir gebėjimo bendrauti bei bendradarbiauti trūkumas sutrukdo vadovams tapti lyderiais, – teigiama Interact/ The Harris Poll tyrimo ataskaitose. Žinoma, bet kuris žmogus spendžia sau spąstus, jei jis arogantiškas, narciziškas, smulkmeniškas, neapsisprendęs ar linkęs demonstruoti galią dėl malonumo. Tačiau vadovų autoritetas gali nukentėti ir dėl mažiau akivaizdžių dalykų.

Respondentų nuomone, vadovas netaps lyderiu, jei neįvertina darbuotojo pastangų (67%), nenurodo ar nepadeda užsibrėžti tikslo (57%), atsisako arba vengia bendrauti (52%) arba tiesiog nežino darbuotojų vardų (36%).

nuomones_tyrimas_apie-komunikacija

Vadovo gebėjimas kurti bendravimo ir bendradarbiavimo kultūrą yra ypač svarbus. Juk vienas kitam įtakos turime kalbėdami. Kalbėdami įkvepiame, skatiname, padedame, suteikiame grįžtamąjį ryšį (net jei jis apie neigiamus dalykus). Bendraudami mes nukreipiame, planuojame, siejame, o galiausiai padedame augti kitiems. Todėl verta pagalvoti apie bendravimu grįstas motyvavimo strategijas ir priemones.

CHEMIJA SMEGENYSE

Tačiau bendravimas bendravimui nelygu. Net „couchinant“ (angl. couching – ugdomasis vadovavimas) galima sukelti stresą, užuot padėjus surasti kūrybišką sprendimą.  Suteiktas grįžtamasis ryšys gali paskatinti žmogų užsidaryti, nusivilti ar mažiau mėgti savo darbą. Galų gale, kartais kalbos tėra tuščias laiko švaistymas.

Naujausiais smegenų tyrimais įrodyta, kad mes naudojamės ta smegenų dalimi, kuri aktyvina simpatinę nervų sistemą, kai:

  • analizuojame naują informaciją;
  • susikaupiame ir gilinamės į medžiagą;
  • svarstom;
  • priimam sprendimą.

Suaktyvėdama simpatinė nervų sistema išskiria kortizolį ir adrenaliną, o tai naudinga, kai mums reikia priimti ryžtingus sprendimus greitai besikeičiančiomis sąlygomis. Tačiau nauda greitai baigiasi, jei streso hormonai ima dominuoti ir žmogus negauna tinkamo fizinio krūvio arba negeba aktyvuoti parasimpatinės nervų sistemos kitais būdais. Ratas užsidaro. Ir Jūs tampate toksišku vadovu dėl streso, kurį patys patiriate ir sukeliate kitiems.

Įdomu tai, kad kuomet aktyvėja simpatinė nervų sistema, tuomet slopinama parasimpatinė nervų sistema, kuri ne tik atsakinga ir už endorfinų gamybą, bet ir tiesiogiai susijusi su kūrybiškumu, empatija, satisfakcija bei gebėjimu bendrauti. Įdėmiai klausydami, bandydami suvokti kito asmens poziciją, kalbėdamiesi nuoširdžiai (mokslininkai teigia apie 30 min), mes aktyvuojame parasimpatinę nervų sistemą.

„Norėdami būti efektyviais vadovais mes turime gebėti aktyvuoti abu neuroninių jungčių tinklus. Tai geba padaryti efektyvūs lyderiai. Ir jie tai daro sekundžių greitumu. Tačiau dažniausiai mes naudojamės tuo neuronų tinklu, kuris lengviau aktyvuojasi. Daugumai tai – su simpatine nervų sistema susijęs tinklas. Labai retai vadovai mokomi aktyvuoti parasimpatinę nervų sistemą, bet to galima išmokti“ – sako emocinio intelekto tyrinėtojas, Case Western Reserve prof. Richard Boyatzis.

„SAY SOMETHING REAL“

Komunikacijos specialistė, knygos „Say something REAL: Humanizing Communication is Today’s Best Business Strategy“ autorė, Interact vadovė Lou Solomon įsitikinusi, kad produktyvumas glaudžiai susijęs su komunikacija. Todėl labai svarbu kalbėtis su žmonėmis pasakant jiems svarbius dalykus. Ji sako:

  • Pagirkite ir padėkokite tiems, kurie giria ar dėkoja kitiems. Palaikydami giriantį ir dėkojantį žmogų Jūs dvigubai sustiprinate kolegų ryžtą dėkoti, atkreipti dėmesį vieniems į kitų pastangas.
  • Klauskite nuomonės, užduokite klausimus, daugybę klausimų, užuot buvę teisūs. Pavaldiniai retai imasi naujų idėjų, sumanymų ar iniciatyvos, jei jų nuomonės niekam nereikalingos arba jei yra vienas ar du asmenys, kurie visuomet ir visais klausimais turi geresnių idėjų, sumanymų arba tiesiog yra „teisūs“.
  • Dėkokite įvardindami už ką, pamatydami savybes, kurias verta skatinti. Neapsiribokite „ačiū, šaunuolis(-ė)“ ar „čia tai pavarei“. Pasakykite išsamiau už ką Jūs vertinate ir dėkojate. Tarkime, jei žmogus įgyvendindamas savo užduotis dirba su keliais skyriais, pagirkite jį, kad jam sekasi bendrauti, jog padeda susitarti kitiems, juk jis tampa bendradarbiavimo laidu, jungiančiąją grandimi.
  • Nelaukite metinių ar ketvirtinių pokalbių, kad pasakytumėte kaip žmogui sekasi. Leiskite suprasti žmogui ką jis daro gerai, o ką galėtų daryti kitaip. Padėkite susigaudyti, patarkite. Tai padeda žmonėms suvokti, jog jiems reikia augti ir jie turi vadovą, kuris gali padėti tobulėti profesinėje srityje, jei tik jie patys to nori.
  • Pasidalinkite patirtimi. Žinoma intelektualūs, savimi pasitikintys ir augti skatinantys vadovai daro įspūdį. Tačiau žmonėms patinka žinoti, kad jų autoritetai, taip pat yra žmonės, kurie geba ne tik pasimokyti, bet ir skaniai pasijuokti iš patirtų nesėkmių.
  • Žinokite darbuotojų vardus.

 

Šaltiniai:

  • D. Goleman, R. Boyatzis, A. McKee „Lyderystė. Kaip vadovauti pasitelkiant emocinį intelektą“
  • Lou Solomon „Say something REAL: Humanizing Communication is Today’s Best Business Strategy“
  • R. Boyatzis „Efektyvi lyderystė ir neuromokslai“ https://www.youtube.com/watch?v=YHDLCSPPgBc
  • http://www.interactauthentically.com/
  • http://www.theharrispoll.com/
  • A. McKee diskutuoja apie tai, kodėl geri žmonės tampa blogais vadovais: 

Taip pat skaitykite