SPAUSDINTI ORGANUS BUS ĮPRASTA. ROBOTAI TAPS MŪSŲ KŪNO DALIMI arba bent jau kraujo sudėtimi
Visa tai – technologijų mokslo pažadas naujausiųjų laikų žmogui. Pažadas, kuris, panašu, bus ištesėtas su kaupu, nes jau dabar visa tai vyksta. Vienos technologijos jau pritaikytos gydyti žmonėms, kitos dar bus pritaikytos. Faktas – jos jau sukurtos.
LĄSTELIŲ SKALBYKLĖ
Dažnai imuninė sistema atmeta donoro organą kaip svetimkūnį. Todėl pacientui, turinčiam persodintą organą, tenka visą gyvenimą gyventi su šalutiniais reiškiniais ir gerti imunosupresatorius. Šiai problemai išspręsti sukurta „organų skalbyklė“. Arba kitaip, organai išplaunami nuo visų genetinę informaciją nešančių ląstelių, lieka tik kolageno karkasas: širdies, inkstų, plaučių, kepenų kolageninis „skeletas“. Šis pripildomas paciento kamieninėmis ląstelėmis ir tik tuomet persodinamas. Organų skalbyklė – realybėje pritaikytas išradimas, kuris jau gelbsti žmonių gyvenimus ir neuždaro jų į cheminių vaistų kalėjimus. Tačiau tai – dar ne viskas.
Apie naudojamas organų sukūrimo ir pritaikymo pacientams technologijas pasakoja vienas žymiausių pasaulio chirurgų, profesorius ir JAV Wake Forest medicinos mokyklos Atstatančiosios medicinos instituto direktorius Anthony Atala. (Su lietuviškais subtitrais).
MOKSLININKAI KURIA DIRBTINIUS ORGANUS
Mokslininkai jau dabar sukūrė dirbtinę kasą, plaučius, inkstus ir širdį. Tikimasi, kad ateityje pavyks sukurti patobulintus vidaus organus, kuriuos būtų galima „užprogramuoti“ veikti tobuliau. Tarkime, tikimasi, kad sukurta kasa veiks efektyviau ir tiksliau nei tikra, be to, ji automatiškai rinks ir perduos informaciją išmaniesiems įrenginiams, kad gydytojas nuotoliniu būdu visuomet galėtų įvertinti kaip kinta paciento būklė.
LIGONINĖ NAMUOSE ARBA PRIE ODOS PRIKLIJUOJAMI PLAUKO STORUMO MEDICININIAI PRIETAISAI
Tiesa, nereikia turėti dirbtinio organo, kad gydytojas galėtų stebėti Jūsų būklę visą parą. Jau sukurti ant odos, kaip vaikiška tatuiruotė, klijuojami prietaisai, kurie visą laiką stebi pacientą ir gali matuoti specifinius rodiklius (pavyzdžiui, gimdos susitraukimus nėščioms moterims) bei informaciją operatyviai perduoti gydančiam gydytojui.
Tačiau ir tai dar ne viskas.
Be dirbtinių organų, sukuriami ir molekuliniai robotai, kurie gali keliauti per kraują ir atlikti pavestą funkciją. 2016 m. nano robotų kūrėjams – Jean Pierre Sauvage iš Prancūzijos, serui J. Fraser Stoddart iš JAV ir Bernard L. Feringa iš Olandijos – buvo paskirta Nobelio premija.
NANOBOTAI KRAUJAGYSLĖSE
Šiandien jau yra kuriami labai sudėtingi nano dydžio mechanizmai, vadinami BIOMEMS (biologinės mikroelektromechaninės sistemos), kurie atliks labai tikslias įvairiausias diagnostines ir terapines funkcijas.
Šiandien BIOMEMS jau gali sulėtinti kraujo krešėjimą hemofilija sergantiems pacientams, kontroliuoti insulino kiekį cukriniu diabetu sergančių žmonių kraujuje, skatinti dopamino išsiskyrimą Parkinsono liga sergantiems asmenims, stebėti neurologinėmis ligomis sergančių pacientų smegenų elektros impulsus ir labai efektyviai vaistais naikinti piktybinius navikus.
Manoma, kad ateis laikas, kai milijardai nanobotų mūsų kraujuje pakeis biologinius kraujo kūnelius ir reguliuos maistinių medžiagų, hormonų ir kitų medžiagų koncentraciją kraujuje, šalins toksinus, mineralinių medžiagų sankaupas, naikins patogenus, tokius kaip bakterijos, virusai, vėžio ląstelės, o taip pat parazitus (kepenines siurbikes, askarides, chlamidijas, kaspinuočius ir pan.); padės greičiau keliauti pernelyg vangiems spermatozoidams; atliks daugelį kitų funkcijų, kad mūsų ląstelės būtų sveikos ir gerai funkcionuotų.
Ilgainiui nanobotai galės taip pat atlikti įvairias chirurgines operacijas organizmo viduje be jokių išorinių pjūvių, šalins tulžies ar inkstų akmenis, šalins ląstelių dydžio vėžinius auglius, gydys randus, kaulų lūžius ir valys užsikimšusias arterijas kur kas efektyviau ir tiksliau, nei tai padarytų žmogus.
Jau pavyko sukurti kraujo ląstelės dydžio nanorobotukus, kurie atlieka gydomąją funkciją gyvūnų kraujagyslėse. Tad po dviejų dešimtmečių mažyčiai nanobotai cirkuliuos žmonių kraujagyslėse ir atliks biologinių ląstelių bei audinių funkcijas daug tiksliau ir patikimiau.
TAIP, HOMO SAPIENS TIKRAI VIRS NAUJOS RŪŠIES HOMO EVOLUTIS, o technologijos grieš pirmuoju smuiku.
Šaltiniai:
- http://www.nobelprize.org/nobel_prizes/chemistry/
- Mark Stevenson „Optimisto kelionė į ateitį“
- Ray Kurzweil, Terry Grossman „Perženk ribas“
- http://www.livescience.com/46971-techniques-creating-organs-lab.html
- Priklijuojama tatuiruotė, kuri stebi Jūsų kūno būklę: http://www.ted.com/talks/todd_coleman_a_temporary_tattoo_that_brings_hospital_care_to_the_home
- Kaip atrodo ir veikia dirbtinis inkstas: https://www.youtube.com/watch?v=ddeZ1NNiOOc
- Prof. Anthony Atala apie naudojamas organų skalbimo, atauginimo ir spausdinimo technologijas, su subtitrais lietuvių kalba: https://www.youtube.com/watch?v=7SfRgg9botI&t=16s
- Apie organų spausdinimą ir prieš 10-metį atliktą transplantacijos apie organų spausdinimą ir prieš 10-metį atliktas alternatyvias inkstų persodinimo operacijas.https://www.youtube.com/watch?v=bX3C201O4MA –
- Asmeninė DNR laboratorija namuose: http://www.ted.com/talks/sebastian_kraves_the_era_of_personal_dna_testing_is_here –
